Arbutu
arbutu [ar.bù.tu], arbutzu [ar.bù.tsu] n m {asfodelo} ⇐ abrùciu, abrutzu, afrutza (f), afrutzu, afruza (f), afruzu, aimutu, almultu, almuta (f), almutu, almutzu, alvutu, amurtu, amutu ¹, arbùciu, arbussu, arbuthu, arbutzu ᴸ, arimutzu, ariputzu, armuthu, armutu, arputzu, arvuthu, arvutu, arvutza (f), arvutzu, ebrutzu, erbutzu, ervuthu, ervutu, irbutu, irgutu, irgutzu, irvuthu, irvutu, irvutzu, marmutu ¹, pramutu, pramutzu, rabutzu, rebutzu, salbùciu, sarbussu, sarbutza (f), sarbutzu, serbussu, serbutzu, srebutzu ¹, tarabùciu, tarabutzu, tarabùtzulu, telaputzu, terabutzu, tiravùciu, vervutzu.
Informus giogràficus / Informos geogràficos
Àudius / Àudios
Notas
Comenti po totu is nòminis de matas e arresis, ddoi at variabilidadi manna, aundi su fueddu latinu ALBUCIUM medas bortas s'ingruxat cun àterus fueddus. Sighendi su Wagner eus postu totu in d-unu lema (chi torrat sèmpiri a s'originàriu), e aciungendi puru is formas centralis cun sa fricativa dentali surda (th) mancai Puddu e Rubattu no arregistrint custa bessida tìpica brabaxina de is liòngius latinus C+Jod e T+Jod.
